Spalio 24 d. visi pradinių klasių mokiniai bei priešmokyklinio ugdymo grupės vaikučiai rinkosi ne į pamokas, o į prevencinio dienos projekto ,,Gyvenimo įgūdžiai“ užsiėmimus. Pirmiausia vyko darbas klasėse.
Priešmokyklinukai, padedami mokytojos D. Kamarauskienės, aptarė ,,Ką būtina, ką galima ir ko negalima daryti mokiniams?“. Taip jie mokėsi priimti teisingą sprendimą atsisakant žalingų įpročių. Pirmokai ir ketvirtokai kartu su mokytoja I. Plavaitiene svarstė, ,,Kur kreiptis pagalbos susirgus, apsinuodijus, apsvaigus?“, įtvirtino ,,Norą augti sveikam“. Mokiniai turėjo galimybę pakartoti ir įsiminti pagalbos telefonų numerius, pasidaryti savo sveiko gyvenimo dienotvarkę. Antrokai (mokyt. L. Astrauskaitė) savo pamokėles skyrė apskaičiavimams, ,,Kiek kainuoja cigaretės dūmai?“, įvardijo blogos savijautos ir geros sveikatos požymius ,,Mano savijauta“. Tokiu būdu mokiniai formavosi nuostatą, kad rūkymui išleisti pinigai gali būti panaudoti naudingiau. Trečiokai aptarinėjo ,,Ašaromis pasibaigusius pokštus ir eksperimentus“, diskutavo ,,Kas sveika ir kas žalinga sveikatai?“. Jiems į pagalbą aiškinantis situacijas vis skubėjo mokytoja R. Petkevičienė. Skaitydami ir analizuodami tekstus mokiniai suprato, kaip svarbu neįsitraukti į bendraamžių siūlomus pokštus ar eksperimentus su buitinėmis cheminėmis medžiagomis.

Vėliau vyko bendri užsiėmimai, kuriuos organizavo mokytoja L. Astrauskaitė. Kaip ir viskas gyvenime, taip ir ši dienos dalis prasidėjo nuo geranoriškos, jaukios ir pasitikėjimo aplinkos sukūrimo. Visi įsitraukėme į žaidimą, kurio metu reikėjo vienam su kitu susipažinti fraze ,,Sveiki, mano vardas... Man pasisekė gyvenime tuo, kad...“. Susipažinus reikėjo mokytis suprasti savo ir kitų draugų poreikius. Klausydami mokytojos skaitomos pasakos ,,Laimingo žmogaus marškinių istorija“, klasės piešė laimingą žmogų. Laimė – viena iš žmogaus emocijų.

Mokiniams teko išsitraukti po vieną emocijų paveikslėlį ir jį suvaidinti. Sužinojome, kad veido išraiška – vienas iš jausmų išraiškos būdų. Pabandę išgirsti tylą, stojome žaisti visiškai priešingą žaidimą ,,Grupės garsas“. ,,Įgarsindami“ išsitrauktą raidę, surinkome ,,vienminčių“ grupeles. O kiek daug nuostabos ir juoko sukėlė ,,Sugedusio telefono“ žaidimas! Supratome, jog įgūdžiai ,,klausyti“ ir ,,girdėti“ būtini dirbant grupėje. Juk yra skirtumas tarp girdėjimo ir įdėmaus klausymosi. Draugai gyvenime yra labai svarbūs. Draugystė grupėje ir draugystė su artimu žmogumi skiriasi. Kadangi visos veiklos metu tapome tikrais draugais, atsisveikindami vienas kitam įteikėme įsivaizduojamą dovaną sakydami ,,Aš tau dovanoju ... todėl, kad tu ...“. Nepatikėsit, bet mokinių lūpomis skambėjo patys nuoširdžiausi, šilčiausi, širdį glostantys žodžiai. Vadinasi, einame teisingu gyvenimo keliu.

Pradinių klasių mokytoja metodininkė

L. Astrauskaitė